Tuo labiau, kad net ir senelių globos namuose, tokiuose, kaip „Smiltelė“ tam yra sudarytos puikios sąlygos – senelių kambariuose yra belaidis internetas, ką net ir mes ne kiekvienas turime. Šių senelių namų globotiniai gali rašyti elektroninius laiškus ar per  „Skype“ programą bendrauti su artimaisiais ir draugais ir tai globotiniams yra labai svarbu, taip jie nesijaučia atskirti nuo šeimos ar draugų.

Pagal JAV atliktus tyrimus 2015 metais jau 85 proc. vyresnio amžiaus žmonių naudojosi internetu, palyginus kai 2000 – aisiais juo naudojosi tik 14 proc. Tyrimo metu buvo apklausti 1 780 15-74 m. Lietuvos gyventojai. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei penkias su medijomis ( televizija, radijas, internetas) praleidžiamo laiko valandas vyresni (60-74 m.) gyventojai skiria televizijai, daugiau nei 2 val. radijui, apie 40 min. spaudai ir daugiau nei pusvalandį – veiklai internete. Tą pusvalandį 16,6 proc šios grupės asmenų teigia skaitantys naujienų portalus, 7 proc. praleidžia,  bendraudami socialiniuose tinkluose, 13 proc. – užsiima kita veikla internete. Iš viso senjorai praleidžia laiko su įvairiomis medijomis  virš 8 valandų per parą.

Vyresnio amžiaus žmonės taip pat vis sparčiau atranda socialinius tinklus, jie yra ypač aktyvūs socialiniame tinkle „Facebook“. Dabar šiame socialiniame tinkle yra keletas veiklių grupių, sukurtų senjorams. Palankiausiai vyresnio amžiaus žmonių yra vertinama „Skype“ programa, kurios pagalba senjorai gali bendrauti ne tik su Lietuvoje gyvenančiais, bet ir į užsienį išvykusiais vaikais ir anūkais. Taip jie nesijaučia esantys toli, ir toks pastovus bendravimas ypač palankiai veikia  visų kartų ryšius. Dar brandaus amžiaus žmones į internetą atveda domėjimasis mėgiamu užsiėmimu. Žinau pavyzdžių: viena moteris išmoko naudotis internetu tam, kad rastų daugiau informacijos apie gėlių auginimą, kita – apie siuvinėjimą, trečia – norėdama elektroniniais laiškais bendrauti su buvusiomis klasės draugėmis. Vis daugiau senjorų taip pat turi elektroninės bankininkystės sutartis, gali pasitikrinti internetu savo sąskaitas ir atlikti kitus veiksmus. Nors tai banalu ir jau daug kur girdėta, tačiau internetas senjorams, ypač tiems, kurie dėl sveikatos stovio negali kažkur toliau išvykti, tikrai yra langas į pasaulį.

Senelių namų globotiniams bendravimas su išoriniu pasauliu yra labai svarbus. „Smiltelės“ senelių globos namuose tam yra sudarytos visos galimybės – kiekviename kambaryje yra televizorius, ir, kaip jau minėjome, belaidis internetas.

5,2 mmol/l cholesterolio yra norma, 5,2-6,5 – nedidelis padidėjimas, 6,6- 7,8 – vidutiniškas padidėjimas ir daugiau kaip 7,8 – labai didelis cholesterolio kiekis. Su tuo cholesteroliu darosi štai kas: jis susijungia organizme su baltymų molekulėmis ir sudaro lipoproteinus. Kuo tuose lipoproteinuose daugiau baltymų ir mažiau riebalų – tuo žmogui geriau, nes tada toks cholesterolis nelimpa prie kraujagyslių sienelių ir greičiau pasišalina iš organizmo – neveltui jis vadinamas „geruoju“.  Jis yra didelio tankumo. O  „blogasis“– mažo tankumo – jame yra daug riebalų ir mažai baltymų – užkemša kraujagysles ir yra pats didžiausias senjoro priešas. Svarbiausia yra sureguliuoti mitybą, nes, senstant organizmui, sensta ir kepenys, ir jose gaminasi daugiau cholesterolio.

Mokslininkų yra nustatyta, kad cholesteroliui didelę įtaką turi visas žmogaus gyvenimo būdas. Jei žmogus yra vienišas ir maitinasi bet kaip, tada pas jį cholesterolis bus didesnis. Senelių globos namuose į mitybą kreipiamas didžiulis dėmesys. Norint mažinti cholesterolį, labai tinka valgyti jūrų žuvį, turinčią omega-3 tipo rūgščių. Taip pat tinka neriebus pienas, varškė, sūriai. Riebiu maistu  verčiau nepiktnaudžiauti, net jei ir cholesterolio rodikliai geri, nes jie labai greitai gali pablogėti.  Tinka valgyti liesą mėsą. Patartina porą dienų savaitėje maitintis vegetariškai. „Smiltelės“ senelių globos namuose atsižvelgiama į visus globotinių mitybos poreikius; galima pasikonsultuoti su specialistais, išsitirti cholesterolio lygį.

Cholesterolis veikia ranka rankon su kitu senjorų prieš – su antsvoriu. Nutukimą kartais lemia paveldimumas ir endokrininės sistemos ligos, tačiau dažniausiai tai yra nuolatinio persivalgymo ir nejudraus gyvenimo būdo rezultatas. Nutukimą būtina gydyti, ir visų pirma, reikia, kaip ir padidėjusio cholesterolio atveju, kreipti dėmesį į teisingą mitybą. Nutunkama, kai, gausiai ir riebiai valgoma ir mažai judama. „Smiltelės“ globos namuose kreipiamas didelis dėmesys į globotinių judėjimą – čia vyksta specialios mankštos, galima pasivaikščioti gražioje aplinkoje. Tačiau lieknėti taip pat reikia pamažu – rekomenduojama per savaitę atsikratyti ne daugiau kaip 500 gramų antsvorio. Jau verčiau lėtai, po truputį lieknėti, negu kad greitai numesti svorį ir taip pat greitai, ir dažnai dar ir su kaupu jį susigražinti. Viską reikia daryti su saiku, kaip sakoma – neperlenkiant lazdos. Dėl mitybos ir fizinių užsiėmimų „Smiltelės“ globos namuose visuomet galima pasitarti su specialistais; jie kiekvienam globotiniui nepagailės dėmesio ir suteiks naudingų patarimų.

Atmintis dažniausiai pablogėja pervargus, trūkstant miego. Vyresniame amžiuje, užuot ištisai sėdėjus  prie televizoriaus, siūloma verčiau pasivaikščioti, pabendrauti su draugais. „Smiltelės“ globos namuose, kuriuos supa gražiai sutvarkyta aplinka, tam yra idealios sąlygos. Alkoholis ir įvairūs skydliaukės sutrikimai taip pat trukdo mums įsiminti naujus dalykus. Labai žalingai vyresniame amžiuje atmintį veikia aukštas kraujospūdis, kurį, žinoma, gydome vaistais. Tačiau ne vien vaistai  padeda įveikti kraujospūdį – svarbu ir sureguliuota mityba, ir tinkamas dienos režimas. Visa tai yra senelių globos namuose, kur darbuotojai rūpinasi kiekvienu globotiniu.

Senjorų atmintis labai priklauso nuo visavertės mitybos, kuri užtikrinama senelių globos namuose. Smegenims yra ypač svarbios nesočiosios riebalų rūgštys, kurių yra žuvų taukuose ir kai kuriuose augaliniuose aliejuose, tačiau šių rūgščių nėra gyvulinėje mėsoje bei margarine. Neuronams taip pat labai svarbūs yra ir angliavandeniai – tai tikras neuronų kuras. Sudėtinių angliavandenių galima gauti iš kruopų ir daržovių, jų nėra tik burokuose ir morkose. Šie angliavandeniai daug naudingesni už paprastuosius angliavandenius – cukrų ir saldumynus – kurie suteikia energijos tik trumpam laikui. Tie paprasti angliavandeniai gali labai klastingai pakenkti ne tik senjorams, bet ir jaunesnio amžiaus žmonėms – jiems suvirškinti organizmas naudoja B vitaminų atsargas, kurios yra būtinos smegenims. B vitaminų yra rupioje duonoje, kruopose. Šie vitaminai yra be galo svarbūs senjorams – manoma, kad jie apsaugo nuo Alzheimerio ligos. Mineralinės medžiagos – magnis, geležis, kalis, kalcis – taip pat labai svarbios atminčiai. Todėl senjorams reikėtų valgyti abrikosų, razinų.

Geriausias vaistas atminčiai yra jos lavinimas. Atmintį lavinti galima su bendraamžiais žaidžiant įvairius stalo žaidimus –  „Smiltelės“ senelių namuose tam yra graži svetainė. Taip pat galima mokytis užsienio kalbų, prisiminti jaunystės eilėraščius, dainas. Gera senjoro atmintis tiesiogiai veikia jo pasitenkinimą gyvenimu, ir tuo pačiu – gerą savijautą, o tai yra labai svarbu, nes mūsų visuomenė, yra, deja, senėjanti. Mokslininkai teigia, kad 2050 metais Lietuvoje bus 26 proc. žmonių, vyresnių negu 65 metų. Todėl labai svarbu, kad senjorai gerai jaustųsi, o tai priklauso ir nuo geros jų atminties. Štai keletas būdų, kaip galima išsaugoti gerą atmintį: 1. mokytis. Kaip teigia ekspertai, žmogui įgijus įprotį kasdien išmokti ką nors naujo, galima išlaikyti gerą atmintį. 2. naudotis visais pojūčiais – pavyzdžiui, einant pasivaikščioti senelių namuose, liesti, uostyti gėlių žiedus. 3. tiesiog tikėti savimi. 4. optimizuoti smegenų veiklą – naudotis kalendoriais, užrašais, reikalingiausius daiktus laikyti pastovioje vietoje. 5. kartoti tai, ką norite įsiminti. 6. kartoti tinkamu laiku – sakysim, kas valandą. 7. susikurti sąrašėlį iš įvairių santrumpų ( tai vadinama mnemonika). Yra daug dar įvairių kitų atminties gerinimo būdų, tačiau labai svarbi ir senjorą supanti aplinka, kuri „Smiltelės“ globos namuose yra labai puiki.

Charakterio pokyčiai senyvame amžiuje

Senyvą amžių lydi daugybė stipriai įsigalėjusių stereotipų. Žodis „senas“ dažnai asocijuojasi su žodžiais „piktas“, „nelaimingas“, „vienišas“, „niurgzlus“, „įkyrus“, „niekuo nesidomintis“ ir t.t. Tačiau psichologai teigia, kad nors būdas senatvėje kinta, laimingi galime būti ir savo gyvenimo rudenį, juk ne veltui sakoma – auksinis ruduo. Lengviau senatvę priima tie žmonės, kurie gyvena harmonijoje su savimi ir aplinka. Sunkiau yra tiems, kurie yra nusivylę gyvenimu ir savo svajones vis atidėliojo ateičiai.

Nelengva yra vienišiems žmonėms – čia tikrai senelių globos namai yra geriausia išeitis. Įdomiausia, kad vyrai ir moterys skirtingai priima senėjimą. Ypač sunku toms ponioms, kurios yra pasidavusios  jaunystės garbinimo kultui, lengviau yra toms moterims, kurios natūraliai priima savo kūno pokyčius. Be to prasmingas akių švytėjimas taip pat daug ką reiškia. Kartą keliaudama Ukrainoje mačiau labai seną, tačiau labai gražią moterį – kaip švytėjo jos prasmingas žvilgsnis, kaip oriai ji laikėsi. Vyrus ne taip akivaizdžiai veikia kūno pokyčiai, tačiau jie išgyvena tikrą krizę, kai pajunta, kad jų jėgos silpnesnės, ir kad jau pavyzdžiui, nebegali pusdienį skaldyti  malkų. Deja, mūsų visuomenė nėra gailestinga seniems žmonėms. Sakysim senolis silpniau girdi. Argi sunku jam ką nors pasakyti garsiau? Senas, prasčiau girdintis žmogus jaučia, kad ne viską suvokia, ir ima todėl pykti. Kaip gi  jam nepykti, kai atrodo, kad visi tik ir kuždasi tarpusavyje. Seni žmonės nelinkę eiti ten, kur nėra jų bendraamžių. O senelių globos namuose yra atsižvelgiama į jų poreikius, charakterio savybes, čia juos supa bendraamžiai, čia senas žmogus jaučiasi saugesnis, nes saugumo pojūtis senatvėje yra labai svarbus.

Kodėl sakoma, kad senatvėje ypač išryškėja charakterio bruožai, net ir tie, kurie yra neigiami? Sakysim, jei  žmogus buvo linkęs viską kaupti, tai senatvėje jis gali tapti tikru šykštuoliu, ar namuose sukaupti ištisą sąvartyną – taip yra todėl, kad tam žmogui trūksta meilės, dėmesio, jis nesijaučia visiškai saugus. Taip pat senstant labai padeda  tikėjimas, dažnai senyvi žmonės suranda bendraminčių bažnyčios veikloje, o tiems, kurie gyvena senelių namuose, taip pat teikiamos visos religinės paslaugos. Neabejotina,  kad ir senstant galima jaustis laimingam – nebėra jau tiek pareigų ir galima atsiduoti mėgstamam užsiėmimui. Man labai patiko viena mintis, kad gal pasaulis sukasi ne dėl to, jog yra daug dirbančių, bet kad yra už jį besimeldžiančių? Tačiau senatvėje reikia gyventi pagal tokį principą – ką treniruoji, tas ir išlieka stiprus. Mačiau vieną  85 metų moterį, kuri buvo žvali ir gebėjo atlikti jogos pratimus. Manau, kad senatvėje reikia treniruoti ne tik kūną ar atmintį, bet ir pozityvų požiūrį į gyvenimą.

Kartais seni žmonės ima reikalauti pernelyg daug dėmesio, skundžiasi dėl  menkniekių, dejuoja. Gal būt jiems gyvenime trūko to dėmesio ir dabar jie nori tarsi kompensacijos. Kiekvieno žmogaus senėjimas yra labai asmeniškas dalykas, tačiau tas, kuris yra aktyvus, domisi naujovėmis, gyvenimu, ilgiau išlaikys gerą atmintį ir gebės savo išmintį perduoti kitiems. Be to, senam žmogui svarbiausia saugi, draugiška aplinka ir jam tikrai yra daug geriau gyventi ne vienam, o bendraamžių būryje, senelių globos namuose, kur ji sups draugiška atmosfera ir bus tinkamų jo amžiui užsiėmimų, bei bus atsižvelgiama į jo charakterio ypatumus.

Taigi, norint „pabėgti“ nuo infarkto, reikia mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, įprasti teisingai maitintis, ir, vienu žodžiu – kuo sveikiau gyventi. Mokslininkai nustatė, kad infarktas dažniau pakerta taip vadinamus A tipo žmones: garbėtroškas, nuolat besiveržiančius į sėkmę, numojančius ranka į poilsį, visur skubančius, esančius nuolatinėje streso būsenoje. Infarktui atsparesni yra B tipo žmonės: ramūs, mėgstantys naudingą poilsį ir bendravimą, ramiau reaguojantys į įvairias situacijas. Žinoma, taip pat reikia vartoti ir kardiologo paskirtus vaistus, ir reguliariai tikrintis. Tai atlikti yra kur kas lengviau, jei gyveni ne vienas. Tačiau dažnai senjorai lieka vieniši. O jei vienišą žmogų ištiks kokia bėda, tik jis pats galės sau padėti, jei dar sugebės. Pajutus skausmą už krūtinkaulio, reikia kuo patogiau atsisėsti, atsipalaiduoti, tačiau, jei skausmas nepraeina per 4-5 minutes, reikia po liežuviu pasidėti nitroglicerino tabletę ir ją sučiulpti. Jei skausmas dar nepraėjo, tai po 5-6 minučių galima sučiulpti kitą tabletę. Būtina kviesti „greitąją“, ir per valandą negalima suvartoti daugiau kaip 5 tablečių. Tačiau, ištikus tokiai bėdai, vienišas žmogus dažnai pasimeta, išsigąsta, nebežino, kaip jam elgtis. O jei dar tas žmogus garbaus amžiaus.

Senelių globos namuose žmogus niekada nelieka vienišas – čia jį supa bendraamžiai, juo rūpinasi puikūs darbuotojai. Jie prižiūri, kad globotiniai sveikai maitintųsi, kad laiku išgertų vaistus, kad tie, kurie gali, mankštintųsi. Kai kurie senjorai patenka į senelių globos namus, jau išgyvenę infarktą. Čia darbuotojai pasirūpins, kad jie pakankamai ilsėtųsi – išsimiegotų 8 valandas, nusnūstų ir dienos metu ( arba bent ramiai pasedėtų).

Naudingas yra aktyvus poilsis, tačiau pernelyg organizmo neapkraunantys mėgstami užsiėmimai, tokie kaip kolekcionavimas, pasivaikščiojimai gamtoje, gėlių priežiūra ir kt. „Smiltelės“ senelių namų globotiniai visada randa širdžiai mielą užsiėmimą. Taip pat labai svarbu nepasiduoti blogai nuotaikai, nesinervinti dėl smulkmenų. „Smiltelės“ senelių globos namuose vyrauja tikrai gera psichologinė atmosfera ir čia atidžiai rūpinamasi kiekvienu globotiniu. Čia senjoras nelieka vienišas su savo problemomis, čia jam visada padės atidūs darbuotojai, taip pat jis galės bendrauti su bendraamžiais, jausdamasis jų būryje lygiavertis.

Tai brandaus amžiaus žmogui yra ypač svarbu, nes juk vienatvę ne visi išgyvena vienodai – jei vieni geba rasti mylimą užsiėmimą ir bendrauti su aplinkiniais, tai kiti nugrimzta į depresiją, kuri gali paskatinti esamas ir sukelti naujas ligas. Tokiu atveju geriausias pasirinkimas yra senelių globos namai.

Toks suvokimas padeda džiaugtis gyvenimu ir sulaukus  gražaus, brandaus amžiaus. Būtent šiame tarpsnyje lieka mažiau pareigų ir daugiau laiko sau, savo pomėgiams, naujiems tikslams. Galima skirti daugiau laiko savo asmenybės ugdymui. Tačiau norint, kad šio ramaus džiugesio neužtemdytų įvairios ligos, reikia pasirūpinti ir savo kūnu.  Juk vis dėlto ima silpnėti regėjimas, raumenys, intelektas. Susikaupti ypač trukdo nuolatinis skubėjimas ir nerimas.

Todėl, norint kuo ilgiau išsaugoti gerą protinį aktyvumą, reikia mokėti atsipalaiduoti, susikurti jauką atmosferą. Norint sulėtinti senėjimo procesus, reikia deramai pasirūpinti savo mityba ir gyvensena. Šioje svetainėje būtent rasite ir tokių patarimų, kaip  senjorui reikia sveikai gyventi.

Labai svarbu yra teigiamas nusiteikimas. Liūdesys neturi užvaldyti visas senjoro dienas. Jaustis laimingam – svarbiausia ilgaamžiškumo taisyklė. Tai, kad kiekvienas globotinis jaustųsi laimingas, yra viena iš pagrindinių  senelių namų „Smiltelės“  idėjų bei, galima sakyti, taisyklių. O kaip gi jaustis laimingam? Svarbiausia – nenuobodžiauti.

Yra aibė užsiėmimų, kuriuos puikiai įvaldo ir jais mėgaujasi vyresnio amžiaus žmonės. Gal visada svajojote tapyti? O gal mėgstate žaisti šachmatais? Siuvinėti? Megzti? Pinti? Nerti? Drožinėti? Kurti eilėraščius, istorijas? Domėtis savo geneologija? Tik tam mėgstamam užsiėmimui vis pritrūkdavo laiko, o dabar jo yra, tad kodėl neužpildžius dienų prasmingu turiniu, juo labiau, kad „Smiltelės“ namuose tam tikrai sudarytos sąlygos.

Mokslininkų pastebėta, kad brandaus amžiaus žmonės, kurie neturi jokio užsiėmimo, yra kur kas labiau linkę sirgti, dažnai ima nepagrįstai nerimauti dėl savo sveikatos, kiekvieną skausmelį ima laikyti rimtos ligos pradžia. Svarbu yra neaptingti – tiek dvasiškai, tiek fiziškai, nes  judėjimas yra tiesiog gyvenimas. Tačiau  skubėti reikia lėtai, savo tempu, pervargti, neišsimiegoti taip pat yra nepatartina.

Siekiant išmokti kokio nors naujo dalyko, tuo reikia užsiimti nuolat. Kasdien išmokite po penkis – dešimt užsienio kalbos žodžių – taip ir atmintis pagerės, ir žiūrėk, po kurio laiko jau galėsite per Skype programą susikalbėti su užsienyje gyvenančiu žentu, ar anūkais, juk „Smiltelės“ namuose yra bevielis internetas. Kaip bus smagu!

O užsiimant savo kūno fiziniu tobulinimu, mankštintis reikia reguliariai, po kelis kartus per savaitę, “Smiltelės” namuose organizuojami grupinės mankštos užsiėmimai. Senjorų amžius – tai ne riedėjimas į pakalnę, kaip daug kas liūdnai ir pesimistiškai mąsto.

Tai yra tik nauja pradžia. Visais amžiaus periodais, taip pat ir brandžiame amžiuje labia svarbu turėti tikslų ir siekių. Tad būtina užsibrėžti sau tikslą, tačiau atitinkantį jūsų jėgas ir interesus, ir atkakliai jo siekti. Aktyvus gyvenimas ramioje, gražioje aplinkoje, pamėgta veikla ir pasiekimų džiaugsmas sulėtina senėjimo procesus ir leidžia nuolatos džiaugtis gyvenimu.

Todėl dabar yra pats laikas pasirūpinti savimi.

Jei norime pakeisti gyvenimą, visų pirma, turime pakeisti savo mąstymą, požiūrį į kai kuriuos reiškinius ar dalykus. Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar jausimės laimingi, ar jausimės nugalėtojais gyvenimo kelyje, ar kentėsime, jausimės pralošusiais ir mus pastoviai grauš širdgėla. Juk ne veltui sakoma: tikėjimas daro stebuklus.
Labai svarbu tai, kad, mąstant pozityviai gerėja nuotaika ir savijauta, o mąstant negatyviai yra atvirkščiai. Trokšdami geresnio, laimingesnio gyvenimo, visų pirma, atsikratykite negatyvių minčių. Tai jau yra įrodyta mokslo. Svarbu nors pamėginti keisti savo mąstyseną. Mintyse nuolat girkite save ir kitus žmones, džiaukitės savo sveikata, kiekviena gražia akimirka ir netrukus pastebėsite, kad jūsų gyvenimas ima gerėti.

Net  80 proc. pacientų, blogai nusiteikusių prieš operaciją, dažniausiai po jos kenčia nuo įvairių komplikacijų. Tai reiškia, kad mintys tiesiogiai veikia ir mūsų fizinį būvį. Tad kokios blogos mintys ir baimės gali kankinti brandaus amžiaus žmogų? Didžiausia baimė yra artimųjų netektis. Ji gali kankinti ypač tuos žmones, kurie dar nėra nieko praradę. Artimųjų netekties baimė yra susijusi su baime keisti gyvenimo planus: juk iš tiesų, netekus mylimo žmogaus, daug kas gyvenime keičiasi. Senyvam žmogui ypač neramu dabar, kai tiek nedaug yra paramos iš valstybės, todėl toks žmogus ir bijo prarasti artimuosius. Tačiau reikia nepamiršti vieno nuostabaus gydytojo: laiko. Jis užgydo nors ir sunkiausias širdies žaizdas, o jei jus supa malonūs, mieli žmonės, tokie kaip „Smiltelės“ kolektyve, tai tos neigiamos mintys  ima pamažu trauktis nežinia kur.

Seni žmonės taip pat kartais pernelyg nerimauja dėl savo vaikų ateities. Jie tikisi, kad vaikai įgyvendins tai ar pasieks to, ko jiems patiems nepavyko pasiekti. Tačiau nepamirškite, kad vaikai jau yra suaugę, jie atsako patys už save ir  dabar jau – už savo vaikus, jie turi savo gyvenimus, savo tikslus. Senyvi žmonės taip pat labai bijo ligų. Jaunam atrodo, kad visas pasaulis – jam po kojų, o senam, kad visos pasaulio bėdos – jam ant kupros.

Mūsų visuomenėje senyvi žmonės dar labiau bijo ligų, nes žino, kad gydymas yra brangus (nors jis „nemokamas“), valstybės pagalbos nėra ko tikėtis. Kaimuose dažniausiai uždaryti felčeriniai punktai,  visą apylinkę aptarnauja vienas gydytojas, rajono ligoninėje taip pat ne kažin kas, Santariškėse – eilės keliems mėnesiams į priekį. O senjorai, gyvenantys „Smiltelės“ namuose, gali nesibijoti ligų – jie čia gaus kvalifikuotą medicininę pagalbą.

Teigiamos mintys, pozityvus nusiteikimas, kiekvienos dienos vertinimas ir gebėjimas džiaugtis ja padės atsikratyti nerimo, baimių, ilgiau bei laimingiau gyventi.

• Jie atrodo silpni, liūdni, vieniši ir ligoti
• Jie gyvena praeities prisiminimais ir nemėgsta jaunimo
• Jie nebemoka linksmintis

Ne kažin koks vaizdelis, ar ne? Tačiau jis yra gana klaidingas. Pasaulyje yra 5 milijonai senjorų, kurie aktyviai darbuojasi ir mėgaujasi tuo. Pagyvenę žmonės aktyviau domisi politika ir dalyvauja rinkimuose. Gegužės mėnuo yra skirtas senjorų pripažinimui, o rugpjūčio 21 – oficiali Senjorų Diena. Deja, žmonės virš 65-erių yra labiau linkę į savižudybes, nes daugelis tikrai jaučiasi vieniši – ar neverta tokiu atveju pamąstyti apie gerus senelių namus? Net JAV virš 16 proc. senjorų gyvena neturtingai, o ką jau bekalbėti apie Lietuvą.

Tačiau mane apstulbino tai, kad virš 70 proc. senjorų gyvena aktyvų lytinį gyvenimą ir, manau, džiaugiasi tuo. Apie 15 milijonų Facebook‘o vartotojų yra vyresni negu 65-erių metų. Maždaug 80 proc. senjorų vairuoja automobilius, ir čia daugiau avarijų padaro vyrai. Daugelis pagyvenusių žmonių turi savo mėgstamus užsiėmimus.

Manoma, kad 80 metų ar vyresnių žmonių skaičius 2050 metais sieks visame pasaulyje  395 milijonus. Žmonių virš 60 metų skaičius išaugs iki 2 bilijonų. Smarkiai išaugs ilgalaikės globos poreikis, nes apie 20-30 proc. 85-erių ir vyresnio amžiaus senjorų patirs senatvinį psichinių galių sumažėjimą (demenciją).

Norime mes to ar nenorime, tačiau gyvename sparčiai senstančioje visuomenėje ir tas senėjimo veidas yra labai įvairus: kartais senjorai atlieka neįtikėtinus stebuklus. 2011 metais  Fauja Singhas, indų kilmės Didžiosios Britanijos gyventojas buvo pirmasis 100-metis, įveikęs maratoną. Beje, bėgo jis ne Anglijoje, bet Kanadoje.  Žymiai aktorei Sarai Bernar buvo 78-eri, kai ji suvaidino paskutiniame spektaklyje.  Džordžas Bernardas Šo savo paskutinę pjesę parašė 94-erių. Oliveris Vendelis Holmsas, būdamas 92 metų, graikiškai skaitė Platoną.  Bendžamenas Dizraelis, būdamas 70 metų, antrą kartą tapo Anglijos ministru pirmininku. (Ar tik ne per geras pavyzdys mūsų seimūnams?)

Senėjant labai svarbu yra teigiamas mąstymas, nes depresija yra daugelio ligų priežastis. Tarp kitko ne veltui mūsų močiutės mėgsta kapstytis daržuose; neseniai Švedijoje buvo ištirta apie 4200 žmonių kuriems virš 60 ir nustatyta, kad tie, kurie mėgsta darbuotis sode ar atlikti kokius kitus namų ūkio darbus, beveik 30 proc. mažiau  patiria infarktą ar suserga kitomis širdies ligomis.

Pastovi mankšta neleidžia išretėti kaulams ir sustiprina raumenis. Todėl labai svarbu, kad pagyvenęs žmogus neliktų vienas ir turėtų mėgstamą užsiėmimą.

Portalas lrytas.lt iš arčiau pažvelgė į privačius senelių namus, siekiant išsiaiškinti, ar daug kainuoja ir Lietuvoje jau galima rasti jaukų prieglobstį nuo gūdžios vienatvės sulaukus žilo plauko.

Be valdiškų, Kaune ir pakaunėje yra apie 10 privačių pagyvenusių žmonių globos įstaigų. Tačiau įsileisti savininkai nerodė didelio noro, vengė svečių įvairiomis dingstimis, tarsi kažko bijodami ar slėpdami.

Skaitykite daugiau - http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/seneliu-namai-priglaudzia-ir-uzgesusias-futbolo-zvaigzdes.htm

Ne paslaptis, jog žmogui senstant keičiasi ir jo mitybos poreikiai. Organizmui reikia mažesnių patiekalų porcijų, tačiau tuo pat metu padidėja įvairių mineralinių medžiagų ir maistinių skaidulų poreikis. Valgio kiekis mažėja, tačiau jo maistinė vertė turi didėti. Tokį mitybos planą išties nelengva įgyvendinti. Visgi, profesionalias senjorų priežiūros paslaugas teikiantys seneliu namai nesunkiai susitvarko su tokia užduotimi – juk šios organizacijos ne tik naudojasi kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų paslaugomis, bet ir turi sukaupusios įspūdingą patirties bagažą.

Senelių globos namai stengiasi įtikti kiekvieno įstaigos gyventojo gastronominiams poreikiams, nors rezidentų skoniai dažnai būna labai skirtingi. Privatūs senelių globos namai pasirūpina ne tik iš natūralių bei aukštos kokybės produktų pagamintais patiekalais, bet ir individualiais mitybos planais. Kiekvienam senjorui, kurio gerovę prižiūri senelių namai, sudaromas specialus meniu, atitinkantis įstaigos gyventojo medicininę būklę bei individualius poreikius. Į asmeninių meniu sudarymą neretai įtraukiami ir senolio artimieji, suteikiantys vertingos informacijos apie garbaus amžiaus giminaičio mėgiamus patiekalus, alergijas maistui bei valgymo įpročius.

Svarbu nepamiršti, jog sveikatos specialistai, kurių darbo vieta yra senelių namai, rūpinasi ne tik tinkamai subalansuoto valgiaraščio sudarymu, bet ir geba tinkamai parinkti patiekiamo maisto apdorojimą. Turbūt visi puikiai žinome, jog garuose ruošti produktai išlaiko daug daugiau vertingųjų savybių nei kepti riebaluose ar virti vandenyje. Privatūs senelių globos namai yra apsirūpinę modernia virtuvine įranga, leidžiančia išsaugoti optimalų vitaminų bei mineralų kiekį gaminamuose patiekaluose. Taipogi, sveikatos priežiūros  specialistai, užtikrinantys, jog senelių globos namai visapusiškai pasirūpintų gera rezidentų savijauta, atidžiai derina meniu su vaistais, kuriuos vartoja senjoras. Gana dažnais atvejais tam tikri maisto produktai slopina arba skatina medikamentų poveikį, tad labai svarbu tinkamai suderinti medicininę priežiūrą bei  mitybos ypatumus.

Seneliu namai geba išties nepriekaištingai pasirūpinti savo gyventojų raciono įvairumu bei subalansuotu valgiaraščiu. Profesionali maisto ruošimo įranga bei patyrę ir senjorų poreikius puikiai išmanantys darbuotojai suteikia galimybę užtikrinti net ir pačių reikliausių rezidentų pageidavimų patenkinimą. Juk sveika mityba – viena patikimiausių geros savijautos garantijų bet kokiame amžiuje.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/verslas/bendroves/is-sovietmecio-atkeliaves-poziuris-i-seneliu-namus-vis-dar-gajus-663-422427#ixzz3HktDuuvr