Sėkmės paslaptis – mūsų mintys

Neveltui senovės išminčiai teigia, kad žmogaus likimą nulemia jo paties mintys – kaip žmogus pats save įsivaizduoja, toks jis ir yra.

Jei norime pakeisti gyvenimą, visų pirma, turime pakeisti savo mąstymą, požiūrį į kai kuriuos reiškinius ar dalykus. Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar jausimės laimingi, ar jausimės nugalėtojais gyvenimo kelyje, ar kentėsime, jausimės pralošusiais ir mus pastoviai grauš širdgėla. Juk ne veltui sakoma: tikėjimas daro stebuklus.
Labai svarbu tai, kad, mąstant pozityviai gerėja nuotaika ir savijauta, o mąstant negatyviai yra atvirkščiai. Trokšdami geresnio, laimingesnio gyvenimo, visų pirma, atsikratykite negatyvių minčių. Tai jau yra įrodyta mokslo. Svarbu nors pamėginti keisti savo mąstyseną. Mintyse nuolat girkite save ir kitus žmones, džiaukitės savo sveikata, kiekviena gražia akimirka ir netrukus pastebėsite, kad jūsų gyvenimas ima gerėti.

Net  80 proc. pacientų, blogai nusiteikusių prieš operaciją, dažniausiai po jos kenčia nuo įvairių komplikacijų. Tai reiškia, kad mintys tiesiogiai veikia ir mūsų fizinį būvį. Tad kokios blogos mintys ir baimės gali kankinti brandaus amžiaus žmogų? Didžiausia baimė yra artimųjų netektis. Ji gali kankinti ypač tuos žmones, kurie dar nėra nieko praradę. Artimųjų netekties baimė yra susijusi su baime keisti gyvenimo planus: juk iš tiesų, netekus mylimo žmogaus, daug kas gyvenime keičiasi. Senyvam žmogui ypač neramu dabar, kai tiek nedaug yra paramos iš valstybės, todėl toks žmogus ir bijo prarasti artimuosius. Tačiau reikia nepamiršti vieno nuostabaus gydytojo: laiko. Jis užgydo nors ir sunkiausias širdies žaizdas, o jei jus supa malonūs, mieli žmonės, tokie kaip „Smiltelės“ kolektyve, tai tos neigiamos mintys  ima pamažu trauktis nežinia kur.

Seni žmonės taip pat kartais pernelyg nerimauja dėl savo vaikų ateities. Jie tikisi, kad vaikai įgyvendins tai ar pasieks to, ko jiems patiems nepavyko pasiekti. Tačiau nepamirškite, kad vaikai jau yra suaugę, jie atsako patys už save ir  dabar jau – už savo vaikus, jie turi savo gyvenimus, savo tikslus. Senyvi žmonės taip pat labai bijo ligų. Jaunam atrodo, kad visas pasaulis – jam po kojų, o senam, kad visos pasaulio bėdos – jam ant kupros.

Mūsų visuomenėje senyvi žmonės dar labiau bijo ligų, nes žino, kad gydymas yra brangus (nors jis „nemokamas“), valstybės pagalbos nėra ko tikėtis. Kaimuose dažniausiai uždaryti felčeriniai punktai,  visą apylinkę aptarnauja vienas gydytojas, rajono ligoninėje taip pat ne kažin kas, Santariškėse – eilės keliems mėnesiams į priekį. O senjorai, gyvenantys „Smiltelės“ namuose, gali nesibijoti ligų – jie čia gaus kvalifikuotą medicininę pagalbą.

Teigiamos mintys, pozityvus nusiteikimas, kiekvienos dienos vertinimas ir gebėjimas džiaugtis ja padės atsikratyti nerimo, baimių, ilgiau bei laimingiau gyventi.