Artimųjų išpažintys: Irenos ir jos mamos istorija

Persikėlimas į senelių globos namus yra nelengvas išbandymas tiek senoliui, tiek jo artimiesiems. Būtent šeimos nariai daro smarkią įtaką senjoro apsisprendimo tvirtumui, savijautai ir netgi adaptacijai naujoje aplinkoje.

Žinant, koks svarbus yra artimųjų požiūris, nusprendėme pakalbinti ne tik senelių namuose „Smiltelė“ gyvenančius senjorus, bet ir jų šeimos narius – norėjome išsiaiškinti, kaip garbaus amžiaus giminaičio išsikraustymas paveikia jo namiškius. Pirmoji pašnekovė – Irena B., sutikusi pasidalinti savo išgyvenimais bei patirtimi.

Kodėl nusprendėte savo garbaus amžiaus giminaitį patikėti į senelių globos namų rankas?

Jau šeštus metus dirbu užsienyje. Į tėvynę grįžtu švenčių progomis, per atostogas ir retkarčiais – dėl nenumatytų priežasčių. Mano septyniasdešimtmetė mama jau beveik dešimtmetį gyvena viena. Prieš maždaug tris metus jos sveikata ėmė smarkiai prastėti. Pasidarė sunku atlikti įprastines kasdienines užduotis, o kai kurių – visiškai nebeįmanoma. Iš pradžių mamą lankydavo socialinė darbuotoja, tačiau jos pagalbos pasidarė per maža.

Ar buvo lengva apsispręsti?
Tikrai ne. Prieš mamai išvykstant gyventi į senjorų globos įstaigą, svarstėme įvairias galimybes: nuo namų slaugės iki persikėlimo gyventi kartu su manimi į kitą šalį. Primygtinai siūliau mamai kraustytis gyventi pas mane, tačiau ji kaip kirviu nukirsdavo: „Ne!“. Taigi, senelių globos namai tapo mudviejų kompromisu.

Ar ilgai užtruko tinkamos senjorų priežiūros įstaigos paieškos?
Mano atveju, tinkamų senelių namų paieškos užtruko kone pusę metų. Ieškojome informacijos bei atsiliepimų, apžiūrinėjome įstaigas ir bendravome su personalu, neretai mama pasilikdavo pagyventi keletui savaičių – kad įsitikintų, jog jai patinka naujoji aplinka.

Kaip manote, koks didžiausias privačių senelių globos namų privalumas?
Žinoma, jog profesionali priežiūra. Dėl suprastėjusios sveikatos mano mamai sunku judėti, todėl smagu žinoti, jog yra žmonės, kurie padeda jai susitvarkyti su kasdieninėmis užduotimis. Taip pat, nuolat šalia esantis medicinos darbuotojas – irgi didžiulis privalumas. Juk niekada negali žinoti, ar kurią minutę nesušlubuos mamos sveikata.

O trūkumas?
Pats pastebimiausias senelių globos namų trūkumas – sumažėjęs privatumas. Kai aplink daug žmonių, žinoma, saugiau jautiesi, bet kartais norisi ir vienam pasibūti, visiškai atsiriboti nuo kitų.

Kaip pasikeitė senolio gyvenimas persikėlus į senelių globos namus?
Pirmiausia reikėtų paminėti, kad labai palengvėjo mano mamos gyvenimas buityje – dabar ją supa darbuotojai, padedantys su visais įprastiniais dienos reikalais. Nebereikia užsiimti namų ruoša, gaminti maisto, eiti į parduotuves, rūpintis mokesčiais ir t. t. Apsigyvenusi senelių namuose, mama gali daug daugiau laiko skirti poilsiui, nebepervargsta kaip anksčiau.

Ar senolis lengvai apsiprato naujoje aplinkoje?
Iš pradžių, žinoma, buvo nelengva, tačiau mama gana greitai pritapo naujoje vietoje: ji iš prigimties šnekus ir bendraujantis žmogus. Dabar senelių namuose mama jaučiasi patogiai bei saugiai ir net draugę susirado – kitą senelių globos namų rezidentę.

Ar išlaikėte artimą bendravimą su giminaičiu?
Su mama bendraujame keletą kartų per savaitę telefonu. Klausinėju jos ne tik apie dienos įvykius, sveikatos būklę ar kitus gyvenimiškus dalykus. Visada stengiuosi iškvosti, ar viskas patinka senelių namuose, ar tikrai nėra jokių nesklandumų, ar personalas tinkamai rūpinasi.

Kaip pasikeitė Jūsų šeimos gyvenimas?
Aš pati daug ramiau jaučiuosi dėl mamos gyvenimo gerovės – nebereikia drebėti, jog jai kas nors atsitiks, o aplinkui nebus nė gyvos dvasios, galinčios padėti.

Jei turėtumėte dar vieną progą, ar keistumėte sprendimą artimąjį patikėti senelių namų globai?
Nekeisčiau – manau, jog šis sprendimas buvo teisingas.